***

Mano dienos sudievintos,
Saulės ir girių džiaugsmu,
Ir atrodo, nereik nieko,
Bet vienas vis tik liūdžiu

Dienos nelaukia, o bėga,
Kaip upė tavo delnuos,
Muzika, liejasi vynas,
Šis šokis nesustos niekados

Melo broliai kvatoja,
Bet jie nesupras niekada,
Kad tai, ką išsaugot galėjai,
Tavo nebebus niekada

Advertisements
***

Nežinios šešėlis

Dienos bėga į vakarus,
Lyg giltinė mirties išsigandus,
Nežinia traukiąs į praeitį,
Baime ir skausmu pažymėta

Einu ir žiūriu į tolį,
O kartu su manim ir šlamantys lapai,
Praeitis už nugaros, ji jau miega,
Nebeliks to, kas praeita

Nežinios šešėlis

Nežinia 2

Nežinia, kur nuves mane diena,
Pasyvaus laukimo vėjais,
Ar klystkelių takais.

Nežinia, ar ateis gi ta diena,
Išsipildymas svajonių, dvasios prabanga

Nežinia, ar ateis rytojus,
Tarp šviesos, tamsos, svajonių, glūdi praraja

Nežinia, bet ji kvatojąs, kad silpnumas,
Vyriškumas, tavo nesutaikoma nesutaikoma dalia.

Nežinia 2

Žemė gimta

Vėl Tave atrandu,
Vakaro žara, mažas paukšteli dangaus,
Tiesiu rankas į tave,
Priimki prašau, leiski priglaust.

O kur slepies Tu,
Žiogeli kuklus,
Leisk paliest ir Tave,
Prie širdutės priglust.

Ir siloso kvapas ore,
Lojantys šunys už kiemo,
Žemė, svaiginanti sielą,
Bučiuoja ir nereik nieko:

Visa tai primena tiesą –
Tai, kas esu ir kur mano vieta.

Žemė gimta

Kvapas tylos

xxxxxxxxxxxxxxxxxxx

Einu ir įkvepiu tylą,
Žengiu į ramybės namus,
Tik kas mane tokį įleis,
Pro didžios šventyklos vartus.

Einu skaičiuodamas meilę,
Kuri tarytum oru nutekėjo,
Diena po dienos, kuri
Greit nusileido, greit patekėjo

Einu ir ašaros kaupias,
Dvasia vis nerimsta,
Ar tai kas įvyko,
Visa pranyko?

Jausmas krūtinėj -jaunystės greitos,
Atodūsis laimės – draugystės gražios.

xxxxxxxxxxxxxxxxxxx

Kvapas tylos