Mano dienos sudievintos,
Saulės ir girių džiaugsmu,
Ir atrodo, nereik nieko,
Bet vienas vis tik liūdžiu
Dienos nelaukia, o bėga,
Kaip upė tavo delnuos,
Muzika, liejasi vynas,
Šis šokis nesustos niekados
Melo broliai kvatoja,
Bet jie nesupras niekada,
Kad tai, ką išsaugot galėjai,
Tavo nebebus niekada